Mielagėnų globos namų gyventoja Apolionija Lukšėnienė sausio 17 dieną šventė 95-erių metų gimtadienį – kupiną sveikinimų, dovanų, muzikos bei pasaldintą skruzdėlynu.

Šventę papuošė ir pačios Apolionijos kurti bei deklamuojami eilėraščiai. Viename jų senolė jautriai išgyvena atsisveikinimą su Mamyte, kurios neteko vos trejų metukų:

***

Mylėjau gėlelę, kur žydi baltai,

Lydėjau Motulę verkdama gailiai.

Paklausiau Motulės, kodėl išeini,

Kam mane mažytę amžinai palieki?

***

Negirdėjo Motulė manų aimanų,

Vėjelis tik glostė ašarėles nuo veidų.

Neglostys Motulė galvelės mažos,

Tik kartais gaili ašarėlė kris ant jos.

***

Nežinau, aš tos meilės Motulės manos,

Nežinau jos gilumo, nei jos šilumos.

Ir auga, ir žydi gėlelė balta,

Kol mano Motulė man liko tik rauda.